Prieš skaitant kažkodėl maniau, kad knyga bus nuobodoka, tačiau iš tiesų buvo gan įdomu. Tiesa, kartais siužeto posūkius nebuvo taip jau sunku nuspėti (visgi, siužeto struktūra gan šabloniška…), tačiau pati istorija graži. Jautri ir sugraudinanti.
Pasakojimas prasideda dviejų afganų berniukų draugyste: vienas pasiturinčio prekybininko sūnus, antrasis – berniukas gyvenantis su jų tarnu. Tačiau taip jau nutinka, kad Arimas dėl savo silpnos valios ir troškimo, kad tėvas būtų sūnui palankesnis išduoda savo draugą… Augdamas Arimas bando pamiršti šį įvykį, gyventi toliau, tačiau, net, kai dėl politinių neramumų Afganistane jam su tėvu pabėgus į Ameriką ši lemtinga klaida neišnyksta iš jo gyvenimo ir sąžinės graužatis persekioja kiekvieną svarbų įvykį jo gyvenime…
Žmogus, neturinti sąžinės ir gerumo, nesikankina.
Tai istorija apie sąžinės graužatį, atgailą, kaltę, jos atpirkimą. Draugystę, ištikimybę, kelią dvasinės stiprybės link. Anksčiau ar vėliau kiekvienas turi susidurti su savo baimėmis akis į akį. Praeities neįmanoma pamiršti, ją reikia prisiminti. Kad galėtum atpirkti, kad galėtum gyventi.
Pasakojimas dėstomas sklandžiai, įvykius nesunku sekti. Autorius karo, skurdo baisumus, etninių mažumų niekinimą supina su taikos, vaikystės sentimentais, prisiminimais. Spalvingi aitvarai įrėmina ši liūdną kontrastą.
Patiko Hasanas.
– Žinai… Man patinka ten, kur aš gyvenu. Tai yra mano namai.
Nepaisant skaudaus likimo mokėjo džiaugtis tuo ką turi, nereikalauti iš gyvenimo daugiau negu jis gali duoti. Nuostabi berniuko ištikimybė, meilė ir stiprybė.
Vertinimas: 
• Braidymas po Knygas • 
Knyga nebloga, bet šiais laikais, kai yra tiek daug knygų, norisi skaityti tik labai geras knygas. Tai knyga, kuri sukurta, kad ją skaitytų, bet ne tam, kad autorius norėjo kažką svarbaus pasakyti. Personažų charakteriai labai tipiški: arba labai geri(Hasanas), arba labai blogi (neatsimenu vardo to niekadėjaus). Pabaiga tokia, į kurią sueina visi galai. Gyvenime kartais nesueina… Kažkokia sukonstruota knyga. Vaizdai iš Afganistano nėra labai įtikinantys. Man labiau patiko personažų gyvenimas Amerikoje. Jis įtikinamesnis, gal dėl to, kad remiamasi savo išgyvenimais. Knygoje matyti, kad rašytojas iš profesijos gydytojas. Labai jau detaliai aprašinėjami sužeidimai ir ligos, naudojant medic. terminiją. Žodžiu, tai viena iš tų gerų knygų, kurios greitai pasimiršta ir prie kurių negrįžti. O labai geros knygos tos, kurias nori skaityti dar kartą ir ten ką nors rasti.