https://i2.wp.com/img21.imageshack.us/img21/3117/geip.jpgMes tampame geišomis ne todėl, kad norėtume patenkinti savo įgeidžius, o todėl, kad neturime kito pasirinkimo.

Tai elegantiškas ir subtilus memuarų forma pateiktas pasakojimas apie vienos geišos gyvenimą ketvirtajame dešimtmetyje. Jau nuo pirmų puslapių pakeri vaizdingas rašytojo pasakojimo stilius, tad netrukus skaitytojas įsupamas į visiškai kitokį pasaulį: japoniškų vyšnių sakurų, šilku ir spalvomis šiugždančių kimono bei visiškai skirtingų tradicijų negu vakarietiškosios, pasaulį…

Kad ir kokios žavios atrodytų geišos, jų gyvenimas tais laikais nebuvo jau toks laimingas. Tai parodo sunkus, knygos veikėjos Čijo (Seijuri), kovojimas už vietą po saule, prievarta patekus į geišų okiją. Tačiau nuo mažumės pratinamos geišų veiklai dauguma merginų prisitaikydavo (nes ilgainiui, lepinamos prabangos, nelabai ką daugiau ir sugebėtų veikti), o kai kurios, jeigu joms pasisekdavo, netgi tapdavo patenkintos tokiu gyvenimu. Knygoje suprantamai supažindinama su geišų kultūra, griežtomis jų tradicijomis, kas jos tokios yra ir ką jos iš tiesų veikia. Nepasakosiu nieko daugiau, nes jeigu nesate itin susipažinę su geišomis, bus patiems įdomiau paskaityti.

Knyga nieko nekaltina ar neteisia – viskas pateikta gan objektyviai, tačiau, visgi, aiškiai galima suvokti pasakotojos požiūrį ir jausmus. Seijuri ryški asmenybė – protinga, rami, kartu tvirta ir ištverminga.

Tiesa, knygos pabaiga šiek tiek nuvylė, nes memuaruose retai kada taip viskas susiklosto… Na, bet nebūsiu piktą lemianti bambeklė, nes knyga išties patiko.

Vis dėlto, „Geišos išpažintis“ pirmiausia yra grožinis romanas, o ne istorinis veikalas. Knyga rašyta amerikiečio ir Japonija pateikta taip, kad būtų prieinama ir, per daug nesidominčiam Japonija, vakarų gyventojui. Todėl jeigu giliai studijuojate Japonija, šioje knygoje gal ir nerasite nieko naujo, tačiau romanas patraukia įdomiai pateikta istorija. Be to, vis tiek manau, kad knyga neabejotinai turėtų patikti tiems, kuriuos domina įvairios kultūros, tuo pačiu ir Japonija bei jos tradicijos.

…viskas šiame pasaulyje susiję tarpusavyje. Mes, žmonės, esame tik dalelytė visumos. Vaikštinėdami mes galime sutraiškyti vabalą arba sujudinti orą taip, kad musės skrydis nutrūks ten, kur jis nebūtų nutrūkęs. Jei pasvarstytume apie šį pavyzdį, įsivaizduodami save vabzdžiais, atlikusiais savo vaidmenį didžiojoje visatoje, aiškiai suvoktume, jog esame veikiami jėgų, kurių mes negalime valdyti, kaip ir tas mažas vabalėlis negali turėti įtakos mūsų pėdai, kai ši leidžiasi ant jo. Ką gi mums daryti? Turime panaudoti visus įmanomus būdus, kad suprastume aplinkinio pasaulio judėjimą ir laiką, kad mūsų veiksmai neprieštarautų jo eigai, o judėtų kartu su ja…

https://i1.wp.com/img831.imageshack.us/img831/6875/92061937.jpg

https://i1.wp.com/img51.imageshack.us/img51/5403/50213367.jpg

https://i1.wp.com/img148.imageshack.us/img148/1038/98787629.jpgVertinimas: