https://i1.wp.com/img217.imageshack.us/img217/3640/29661590.jpgMielas ir nekaltas pavadinimas „Stiklinė pieno“ skaitytoją įtraukia į visai ne mielą istoriją. Tai pasakojimas apie šių laikų skaudžią problemą – prekybą žmonėmis, prostituciją.

Dar visai jauna mergina Dortė patiki nepažįstamaisiais ir sutinka vykti į Švediją. Mat ten gausianti darbą restorane, už kurį moka didžiulius pinigus. Dortė gera ir paprasta mergaitė, tad tikrai važiuoja ne savanaudiškomis paskatomis, kad susikurtų geresnį gyvenimą. Jai gerai ir Lietuvoje kartu su mama ir seserimi, tačiau noras padėti šeimai dėl pinigų trūkumo priverčia merginą pakliūti į piktas vyrų pinkles…

Autorė ne veltui pasirinko lietuvaitę. Būtent iš čia ir kitų, panašios ekonominės padėties, šalių daugiausia išvežama merginų. Vien dėl to, kad jos naivios ir, svarbiausia, neturtingos.

Knygoje aprašyti žiaurumai šokiruoja. Net sunku patikėti, kad iš tiesų to esama. Tiksliau, nesinori tuo tikėti, bet tai vyksta. Romane problema ne išgalvota, o reali ir pateikta tikroviškai, nes neabejotinai paremta liudijimais. Skaitant vis norisi, kad Dortei pasisektų ir pavyktų pabėgti, kad jai nebetektų kentėti. Nes mergaitė nėra tvirto charakterio, o atvirkščiai – jautri ir net švelni, dar visai vaikas. Tačiau įkliuvus į tokį tankiai suregztą tinklą ne taip lengva išsilaisvinti…

Romane įterpiamos mintys, svajonės apie viltį, pasitikėjimą žmonėmis atrodo beviltiškai ir graudžiai palyginus su žiauria realybe, į kurią pateko Dortė. Ilgainiui merginos prisiminimai apie mirusį tėvą pavirsta į vizijas, kuriose mergina šnekasi su tėvu, jis ją guodžia, nes daugiau niekas Dortės negirdi. Nelaimingas likimas, smurtas ir prievarta Dortę pamažu veda į žlugimą ir beprotybę…

„Stiklinė pieno“ tai ne malonus skaitymėlis, norint užsimiršti, nes knyga niūri ir liūdna. Tačiau tematika rimta, aktuali, veikėjos psichologinis lūžis, nors ir paprastai, tačiau gerai išvystytas. Manau, knygą verta perskaityti.

Vertinimas: