„Ragana ir lietus“ pasakoja apie jaunos moters meilę kunigui, kuris ją atstumia. Tačiau tai nėra dar vienas nuobodus pasakojimas apie uždraustą meilę. Pati knygos esmė kur kas gilesnė bei įdomiau pateikta.
Vikos meilė Pauliui tėra tik galutinis akmenukas, kuris išjudina sunkią griūtį. T.y. – Vikos vidinis pasaulis pradeda irti, ji nebesuvokia savęs. Moteris kreipiasi į psichoanalitikę, tačiau ne „apčiuopiamos“ pagalbos ieškoti, o tam, kad galėtų išreikšti savo išgyvenimus, susivokti savo sielos gelmėse. Šalia pagrindinės istorijos vyksta dar dvi paralelinės istorijos Vikos pasąmonėje: apie M.V., apkaltintą raganavimu, bei Mariją Magdalietę. Šios dvi asmenybės simbolizuoja kitus vidinius Vikos „aš“. Per tuos tris pasakojimus pateikiamas vidinis žmogaus konfliktas, bandymas suprasti save ir aplinką, savo troškimus. Knygoje savianalizė pateikta originaliai ir nenuobodžiai. Ypač dėmesio skirta vyro ir moters skirtumams, panašumams, jų santykiams gvildenti.
Tai antroji mano skaityta J. Ivanauskaitės knyga (pirmoji – „Mėnulio vaikai“). Autorės rašymo stilius įdomus, vaizdingas. Ypač patinka vartojamos metaforos, groteskas, simbolika, nes mėgstu tokias knygas, kur galima analizuoti įvairius simbolius, jų reikšmę.
Tu vyleisi, kad bausmė bus kur kas metafiziškesnė. Anapusinė. Sklidina baisingos paslapties. Tu įsivaizduoji, kad mus valdo nepažįstamas, akiai nematomas pasaulis, kuris plyti anapus realybės – galingas, nuostabus, keliantis nerimą. Tikėjais, kad bausmė bus jo verta. Kad tave teis pats Dievas, o ne žmonės, ar ne? Bet Dievui mes nė kiek nerūpim. Iš jo aukštybių žiūrint, visos mūsų nuodėmės ir nusikaltimai atrodo tokie maži, žmogiški, pernelyg žmogiški.
Tačiau kiekvienas atsitiktinumas yra neišvengiamybė. Viskas nulemta, viskam savas laikas, ir tas laikas nepermaldaujamai ateina. Nuo likimo nepabėgsi. Mirtis visada stovi šalia mūsų dviejų žingsnių atstu. Savižudybė – jokia savivalė. Priešingai. Savižudžiai – tai tie, kuriuos mirtis pasiima jų pačių rankomis, nepajudinusi nė piršto…
Jurgos Ivanauskaitės paveikslai
Vertinimas: 
• Braidymas po Knygas • 
Na gerai, papirko mane vienai jos knygai. Vienai bet.
O dėl kaukų draustinio matau šone – yra perleidimas geresnis jo, ne toks suspaustas ir sukarpytas kaip šita versija
Aha, aš tą naujesnį vertimą ir turiu :)) Tiesiog aname yra du kūriniai, o aš norėjau tik Kaukų draustinio, todėl knygos viršelį tokį ir parinkau.
A, labai gerai tada, aš ją kažkada ėmiau iš bibliotekos, bet dėl kažkokių priežasčių grąžinau, tai palauksiu atsiliepimų 🙂