Ne, ši knyga nėra žodynas. Net nėra tokio pat storio kaip žodynas. Turbūt su juo išvis mažai ką bendro turi. Taigi, apie ką ši maža, „keistosios kolekcijos“ etikete pažymėta knygutė?
Jauna, būsima mama Liusetė nori savo vaikui suteikti patį geriausią gyvenimą ir mano, kad vardas nulems dukros likimą. Dėl tos priežasties nužudo savo vyrą, kad „apsaugotų“ dukrelę ir jis nepavadintų vaiko Tangiu arba Žoele. O naujagimei išrenka neįprastą vardą – Plektrūda. Na ir galų gale Liusetė nusižudo ir pati.
Vėliau pasakojama kaip susiklostė tas „ypatingasis“ keistuolės Plektrūdos likimas. Apie gyvenimą su teta, kuri ją dievina, vaikystę, paauglystę, balerinos karjeros siekimą. Visoje istorijoje pabaiga išsiskyrė labiausiai. Iš ties originaliai pateikta.
Jei šis romanas būtų filmas, pavadinčiau jį prancūziška tragimoedija, kino gurmanams. Taip, knyga iš ties savotiška, su keistenybių ir juodo humoro cinkeliu, bet man tokios kaip tik labai patinka.
Vertinimas: 
• Braidymas po Knygas • 
Iki vietos “balerina“ norėjau sakyt, kad dėsiu prie norimų perskaityt. Dabar šiek tiek suabejojau. Ar tamsta matėt “Black Swan“? Man tas filmas šiek tiek sugadino požiūrį į balerinas, nors pats filmas buvo neblogas.
Na, bet turbūt jei rasiu, tai ir paimsiu paskaityt.
“Black Swan“ mačiau ir man visai patiko. Nes, manau, filme svarbiausia ne tai, kad tas balerinas pagirti ar papeikti norėjo, o tiesiog filmas parodė žmogaus dvasinį nuopolį, degradaciją. Nors ta žiauri balerinų konkurencija tai greičiausiai ne iš piršto laužta. Spaudimas balerinoms iš ties šiurpus ir žaloja merginas tiek fiziškai, tiek psichologiškai… Šioje knygoje taip pat baletas nėra garbinamas. O tiksliau tai papeikiamos baleto mokymo įstaigos. Nes dalis apie mergaitės gyvenimą baleto mokykloje pavaizduota kraupokai, kas ją netgi priveda prie anoreksijos… Matyt tas baletas iš ties ne visada toks jau romantiškas dalykas kaip, kad atrodo iš šalies… 🙂