Ši knyga nukelia skaitytoją į Florenciją, Renesanso epochoje. Į Renesansą, kai ypač suklestėjo menas ir mokslas. Istorija pasakojama jaunos, smalsios ir neįprastai gabios bei subrendusios merginos Alesandros lūpomis. Apie jai susiklosčiusį gyvenimą tuometinėje Florencijoje bei kitus miesto įvykius.
Gan ryškiai pavaizduojamas tuometinis žmonių gyvenimas bei miestas. Neslepiant parodomas ne tik grožis, menas, bet ir Florencijos žiaurumai. Tai knygoje patiko, nors religinės, politinės problemos nelabai sudomino.
Tačiau išėmus iš knygos Florencijos grožį bei meno tematiką, knygoje nieko ypatingo nebelieka. Siužetas neišsiskiriantis ir per daug „sušiuolaikintas“, kaip ir veikėjai bei jų pasišnekėjimai, kurie ne visada atspindėjo XV amžių. Rašymo stilius, dėstymas paprastas ir neįmantrus.
Galbūt tikėjausi daugiau dėmesio skirto menui, o ne šeimyninėms problemoms, nes antrojoje knygos pusėje meno svarba pamažu išblėso… Kita vertus, gan aiškiai galima suvokti, kodėl tais laikais moterys negalėjo tapti dailininkėmis.
Vertinimas: 
