• Apie
  • Knygos, laukiančios lentynoje

• Braidymas po Knygas •

• Braidymas po Knygas •

Category Archives: Ivanauskaitė, Jurga

Jurga Ivanauskaitė – „Ragana ir lietus“

01 Antradienis Lap 2011

Posted by basomis in Ivanauskaitė, Jurga

≈ 3 Komentaras

https://i0.wp.com/img214.imageshack.us/img214/6420/oo36oo.jpg„Ragana ir lietus“ pasakoja apie jaunos moters meilę kunigui, kuris ją atstumia. Tačiau tai nėra dar vienas nuobodus pasakojimas apie uždraustą meilę. Pati knygos esmė kur kas gilesnė bei įdomiau pateikta.

Vikos meilė Pauliui tėra tik galutinis akmenukas, kuris išjudina sunkią griūtį. T.y. – Vikos vidinis pasaulis pradeda irti, ji nebesuvokia savęs. Moteris kreipiasi į psichoanalitikę, tačiau ne „apčiuopiamos“ pagalbos ieškoti, o tam, kad galėtų išreikšti savo išgyvenimus, susivokti savo sielos gelmėse. Šalia pagrindinės istorijos vyksta dar dvi paralelinės istorijos Vikos pasąmonėje: apie M.V., apkaltintą raganavimu, bei Mariją Magdalietę. Šios dvi asmenybės simbolizuoja kitus vidinius Vikos „aš“. Per tuos tris pasakojimus pateikiamas vidinis žmogaus konfliktas, bandymas suprasti save ir aplinką, savo troškimus. Knygoje savianalizė pateikta originaliai ir nenuobodžiai. Ypač dėmesio skirta vyro ir moters skirtumams, panašumams,  jų santykiams gvildenti.

Tai antroji mano skaityta J. Ivanauskaitės knyga (pirmoji – „Mėnulio vaikai“). Autorės rašymo stilius įdomus, vaizdingas. Ypač patinka vartojamos metaforos, groteskas, simbolika, nes mėgstu tokias knygas, kur galima analizuoti įvairius simbolius, jų reikšmę.

Tu vyleisi, kad bausmė bus kur kas metafiziškesnė. Anapusinė. Sklidina baisingos paslapties. Tu įsivaizduoji, kad mus valdo nepažįstamas, akiai nematomas pasaulis, kuris plyti anapus realybės – galingas, nuostabus, keliantis nerimą. Tikėjais, kad bausmė bus jo verta. Kad tave teis pats Dievas, o ne žmonės, ar ne? Bet Dievui mes nė kiek nerūpim. Iš jo aukštybių žiūrint, visos mūsų nuodėmės ir nusikaltimai atrodo tokie maži, žmogiški, pernelyg žmogiški.

Tačiau kiekvienas atsitiktinumas yra neišvengiamybė. Viskas nulemta, viskam savas laikas, ir tas laikas nepermaldaujamai ateina. Nuo likimo nepabėgsi. Mirtis visada stovi šalia mūsų dviejų žingsnių atstu. Savižudybė – jokia savivalė. Priešingai. Savižudžiai – tai tie, kuriuos mirtis pasiima jų pačių rankomis, nepajudinusi nė piršto…

https://i0.wp.com/img684.imageshack.us/img684/7280/1pan.jpg

https://i0.wp.com/img62.imageshack.us/img62/1466/56230288.jpg

https://i0.wp.com/img600.imageshack.us/img600/9651/3paf.jpg

Jurgos Ivanauskaitės paveikslai

Vertinimas:

Archyvas:

Create a free website or blog at WordPress.com.

Privatumas ir slapukai: Šis tinklalapis naudoja slapukus. Toliau lankydamiesi šiame tinklalapyje, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu.
Daugiau informacijos, kartu ir apie tai, kaip valdyti slapukus, rasite čia: Slapukų politika
  • Sekti Sekama
    • • Braidymas po Knygas •
    • Already have a WordPress.com account? Log in now.
    • • Braidymas po Knygas •
    • Konfigūruoti
    • Sekti Sekama
    • Užsiregistruoti
    • Prisijungti
    • Pranešti apie pažeidimus
    • Toliau skaityti Skaityklėje
    • Valdyti prenumeratas
    • Suskleisti šį langelį
 

Loading Comments...