Apibūdinti šią knygą tai tas pats, kas pašokti apie architektūrą. Tik pats turi kartu avį medžioti, kad pajaustum visą kūrinio atmosferą ir nuotaiką. Murakamis kietas. Kai pakliūni į jo pasaulį, tikrai sunku grįžti atgalios.
„Avies medžioklė“ tai – skanus šaukštas mistikos, sapnų, dar įpilta fantazijos ir savęs paieškų kelionė, o viskas pagardinta mitologija bei švelnia ironija.
Knygoje daug ryškių, siurealių vaizdų. Stebuklingos ausys, karvė, ieškanti plokščiareplių, Žmogus Avis risnojantis apsnigta laukyme, o kur dar pati pagrindinė persona, šokdinanti visus pagal savo dūdelę – paslaptingoji avis. Keistąjį sekretorių dar ir dabar puikiai įsivaizduoju. Smagu.
„Avies medžioklė“ kol kas labiausiai patikusi iš H. Murakami kūrinių, kuriuos teko skaityti. Noriu dar.
Vertinimas: 
Tai pasakojimas apie žmogaus vienatvę, norą surasti giminingą sielą ir apie meilę. Meilė čia neįprasta, tačiau neverta išsigąsti homoseksualumo – viskas pateikta labai subtiliai ir jautriai. Istoriją pasakoja jaunas mokytojas (jo vardo taip ir nesužinome) apie savo keistuolę draugę Sumirę: apie artimą draugystę su ja, Sumirę užklupusią netikėtą meilę ir… merginos dingimą. Pasakojimas labai individualus, kupinas savianalizės. Galima aiškiai pajausti pasakotojo prisirišimą prie merginos, liūdesį dėl vienpusės meilės, ir, šiaip, viskas pasakojama itin įtaigiai.
